Belgijos rašytojas Amelie Notomb: biografija, kūrybiškumas

Šiandien vienas iš populiariausių Europos rašytojų yra Belgijos rašytojas, rašęs prancūzų kalba Amelie Notomb. Per trumpą laiką ji sugebėjo pasiekti skaitytojų ir literatūros kritikų žinomumą ir pripažinimą.

Pasaulio pilietis

Amelie gimė 1966 m. Briuselio sostinės regione esančioje mažoje commune Etterbek. Šio miesto gyventojų buvo šiek tiek daugiau nei 40 tūkstančių žmonių. Tiesa, ilgą laiką ateities rašytojas to nepalikė. Visi ačiū tėvui - baronui Patriko Notombui. Jis dirbo diplomatu, todėl Amelie praleido savo vaikystę ir jaunimą Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Birmoje, Japonijoje, Laose ir Bangladeše. Visa tai galėjo ne tik palikti gilų įspaudą savo darbe.

Amelie Notomb į Belgijos laisvojo universiteto Romų kalbos fakultetą pradeda nuolat gyventi Belgijoje. Po penkerių metų studijų jis, ko gero, yra labiausiai egzotiškos Azijos valstybės - Japonijos. 10 metų praleido šios šalies sostinėje - Tokijuje, leido Amelie parašyti vieną iš savo žymiausių kūrinių - romano "Tokijo nuotaka". Jis buvo po jo, kad rašytojas buvo pripažintas gatvėje, pakviestas į literatūrinius forumus ir festivalius.

Pirmasis romanas

Pirmasis pagrindinis prozos darbas, kurį galėjo paskelbti "Notomb", - tai romanas "Slepiardo higiena". Amelie ją baigė 1992 m., Tačiau jis buvo išverstas į rusų kalbą tik 2005 m.

Tai viena iš ilgiausių rašytojo knygų, kuri nuo to nekyla. Pagrindinis herojus yra Nobelio premijos laureatas, garsus rašytojas Pretextum Tah. Beje, neįprasti, o kartais tiesiog juokingi herojų pavadinimai - vienas iš išskirtinių "Notomb" bruožų.

Nepaisant jo genijos ir garsenybių, rašytojas yra retas snobas, ciniskas ir misantropas. Pradedant romaną, jam yra 83 metai, jis rimtai serga, be vilties gydytis. Ir tada nusprendžiau pirmąjį pokalbį savo gyvenime. Ir tada jis pradeda priimti žurnalistus po vieną.

Tačiau dauguma jų nepasilieka ilgai. Tik vienas jaunas žurnalistas ilgą laiką bendrauja su Tahu ir atskleidžia pačią baisiausią jo gyvenimo paslaptį.

"Nei Eve, nei Adomas"

Tai terminas romanui Amelie Notomb 2007 m., Pažodžiui perskaičiuotas į rusų kalbą, rusų skaitytojas geriau žinomas kaip "Tokijo nuotaka". Ši knyga gali atrodyti biografinė. Tačiau rašytojas primygtinai reikalauja, kad gyvenimas tik paskatino sklypą. Nors ji ilgai užsiėmė, kai ji pati atvyko į ypatingo japonų nuotakas.

Romansas "Ne nei Ieva, nei Adomas" nėra istorija aistringos meilės tarp prancūzų rašytojo ir turtingos šeimos jauno tokio. Romanas pirmą kartą atsirado kaip santykis tarp mokytojo ir studento, nes Amelie (romanos heroinė) suteikia pamokas prancūzų žvalusiems japonams. Ne visiškai įsisavinęs Moliere ir Zola kalbą, jis pirmą kartą vadina ją "mano vyru". Sunku pasakyti, kad ši išraiška yra panaši į prancūzų "mano šeimininkę", ir tai taip pat svarbu "mokytojui".

Sėkmingas prisitaikymas

"Amelie Notomb" tikroji šlovė pasirodė po "The Tokyo Bride" filmo išleidimo. 2014 m. Nuotrauką nufotografavo Belgijos režisierius ir scenaristas Stefanas Liberskas.

Kaip ir romane, filme jaunoji ir ambicinga herojė ateina į savo vaikystės šalį, kad surastų įkvėpimą ir kurtų savo pirmąjį romaną. Norėdami užsidirbti pragyvenimui, ji skelbia privačių pamokų prancūzų kalba, į kurią atvyksta vienintelis moksleivis - gana Rinri.

Filmo įvykiai atsiranda daugybėje šalių, netikėtų kelionių metu, kai Amelie eina į Japoniją. Visa tai leidžia jai atrasti šią šalį iš naujos, anksčiau neištirtos pusės, norint sužinoti, kaip mylėti ir vertinti žmonių santykius.

Filmo "Naujoji Amelie" šūkis "Tokijo scenoje" garantuoja vaizdo sėkmę.

"Satyricon" scenoje

Kitas "Notomo" kūrinys yra labai gerai žinomas rusų skaitytojui - tai yra romanas "priešo kosmetika", parašytas 2001 m. Ir beveik iš karto išverstas į rusų kalbą. 2008 m. Teatro "Satyricon" scenoje pasirodė to paties pavadinimo atlikimas, kuris vis dar pasisekė auditorijai. Vieno iš pagrindinių vaidmenų režisierius ir atlikėjas buvo romanas Kozakas, taip pat dalyvaujant Konstantinui Raikinui.

"Priešo kosmetika" yra įspūdinga istorija apie dviejų žmonių susitikimą. Tarp jų yra susietas pokalbis. Beje, tai yra dar viena "Notomo" stiliaus bruožų - čia yra labai mažai aprašymų ir argumentų, daugiausia tik dialogai. Pirmą kartą skaitytojui atrodo, kad tai nedidelis, nieko neįpareigojantis balsas. Tačiau laikui bėgant ryšys tarp didvyrių tampa vis akivaizdus, o apreiškimai, kurie atsiras, bus vis blogesni. Netikėtas rezultatas - "Notomb" korporacinė priėmimas, kurio pagalba ji sugeba išlaikyti skaitytoją tuštybėje ir nežinojimo paskutiniuose romano puslapiuose.

Ši Belgijos rašytojo knyga kruopščiai nagrinėja tamsiausius žmogaus sielos aspektus. Kas iš tikrųjų pasirodo romano herojai, beveik niekas negali atspėti.

Literatūrinis gyvenimas

"Notomb" yra labai vaisingas autorius. Iki 50 metų ji jau išleido daugiau nei 20 romanų, taip pat jos pasakojimus, eilėraščius ir spektaklių. Šiandien rašytojas įsikūrė Paryžiuje, kartais lankydamasis savo artimuosiuose ir drauguose Briuselyje.

Jos pirmasis reikšmingas apdovanojimas, kurį jis gavo už romaną "Baimė ir Awe". Tai buvo Prancūzijos akademijos Grand Prix. Tai yra vienas prestižiausių literatūros apdovanojimų, kurie pasirodė 1914 m. Tarp jos laureatų buvo Alfons de Chateaubriand, Francois Moriak, Antoine de Saint-Exupery, Jonathan Littell ir daugelis kitų. Tai ne tik prestižas prizas, bet ir didelis piniginis atlygis, kuris šiandien yra lygus septynioms su pusei tūkstančių eurų.

Beveik visi "Notb" romanai buvo išversti į rusų kalbą, daugelis iš jų buvo vaizduojami ar rengiami teatruose visame pasaulyje, tarp jų "Baimė ir Awe", "Antikristas". Jos paskutinis pastebimas darbas yra romanas "Gražų Nevelio nusikaltimas", baigtas 2015 metais.

Tais pačiais metais Amelie Notombas, kurio knygas jau mėgo dauguma, buvo suteiktas barono vardas, priklausantis jos tėvui. Ar tai buvo Belgijos karalius Pilypas. Nepaisant to, kad Amelie yra aristokrato duktė, iki to laiko ji neturėjo oficialaus titulo.