Viešojo administravimo tipai ir funkcijos

Bet kuri valstybė turi tik gamtos išteklius, finansinį kapitalą ir intelektinį potencialą. Iš tinkamos viešojo administravimo organizacijos jo ekonominio ir socialinio vystymosi lygis tiesiogiai priklauso nuo jo. Kitaip tariant, valdymo organizacija susideda iš socialinės veiklos organizacijų, valstybės valdžios atstovų ir teritorinės organizacijos sudėties.

Valstybės valdymas gali apimti valdžios institucijų veiklą vykdant įstatymų leidžiamąją, teisminę ir vykdomąją funkciją.

Pagrindinis viešojo administravimo tikslas - pasiekti optimaliausią sukurtų sąlygų padėtį, kad būtų užtikrintas tinkamas socialinės padėties lygis. Svarstant šį klausimą ekonominėje prizmėje galima teigti, kad atitinkamų įstaigų valdymo veikla turėtų būti siekiama nustatyti ilgalaikio ekonominio vystymosi strategijas ir sukurti tinkamas sąlygas jai įgyvendinti, siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo lygį.

Šių tikslų realizavimas turėtų būti grindžiamas šiais viešojo administravimo principais: bendraisiais principais, kurie atskleidžia turinį ir tikslingą valdymo, organizacinių, technologinių ir privačių krypčių kryptį , kurie yra tiesioginis žmonių veiklos valdymas.

Bet kurios valstybės socialinis esmė yra žinomas per valstybinės administracijos funkcijas, nes bet kuri šalis be jos sąveikos su visuomene praranda savo esmę.

Šios funkcijos yra pakankamai daugialypės ir priklauso nuo konkretaus tikslo tam tikroje valdymo veiklos srityje.

Pagrindinės viešojo administravimo funkcijos:

- politinis - funkcija, kuri užtikrina visuomenės vientisumą ir saugumą valstybės forma;

- socialinis - funkcija, kuria siekiama užtikrinti piliečių teises ir laisves visoje jos teritorijoje;

- ekonominis - viešojo administravimo funkcijų sudedamoji dalis, atsakinga už būtinų išankstinių veiksnių, reikalingų veiksmingai ir tvarkingai veiklai visuomenės veikloje ekonominėje srityje, sukūrimui;

- valstybės suverenumo ir laisvės išsaugojimą tarptautinėje bendruomenėje.

Yra ir kitos viešojo administravimo funkcijos, atspindinčios subjekto ir valdymo objekto sąveiką (organizacijos, prognozavimo, planavimo, motyvacijos ir kontrolės funkcijos).

Mokslo literatūroje pakankamai plačiai atsispindi vyriausybės tipai. Priklausomai nuo centrinės valdžios struktūros ir administracinių vienetų, galima išskirti koordinavimą ir pavaldų valdymą. Pirmoji rūšis yra būdinga federacijoms, šiame skyriuje gana plačios galios suteikiamos regionams. Subordinuotas valdymas apibūdina vieningąsias valstybes, kuriose viešojo administravimo funkcijos visais lygmenimis įgyvendinamos vienodais standartais, tuo tarpu galima pastebėti ir griežtą regionų pavaldumą centrui.

Kitas vyriausybės tipų išskyrimo kriterijus yra jo poveikis objektui. Šiame spektre galime išskirti:

- sektorių valdymas, darant prielaidą, kad centrinis vertikalusis pavaldumas egzistuoja bet kuriame verslo subjekte;

- funkcinis valdymas, kurį atlieka vykdomoji valdžia tokiose svarbiose srityse kaip ekonomika, gynyba, socialinė plėtra ir saugumas. Dėl šios valdymo veiklos užtikrinama veiksminga valstybės išorės ir vidaus politika.