Indai - tai ... etimologija, semantika, ir modernus naudojimas žodžio

Šiuolaikinės studentų, kurie susitiko žodį "Indai" klasikinės literatūros, klauskite kas tai yra. Tai leksikos vienetas beveik visiškai iš naudojimo, kartais net būna pasakose ir epų. Taigi "patiekalai" - svabiausia?

Apibrėžimas ir sinonimai

Indai ir senais laikais buvo vadinamas maisto patiekalą, kad skatina žmones energiją, davė jiems gyvybę. Dabar šis žodis laikomas pasenusiu. Jis turi sinonimų, kai kurie iš jų taip pat jau seniai rasti tik raštu daug. Tarp jų: nuodų brashno, prispeshnoe verksmas ežys. Taip pat yra labiau susipažinę variantai: valgomi, maistas, patiekalas, patiekalas, valgomas maistas. Labiausiai universalus ir stilistiškai neutralus, šiuo atveju bus paskutinis žodis.

Reiškia "delikatesus", kaip taisyklė, dar reiškia skaniai pavalgyti, vietoj įprastų kasdienio maisto. Taigi, galbūt tai kodėl žodis dažniausiai randamas šventes, vestuves ir kitas šventes aprašymas.

Rašyba ir Ortoepia

Rašydami esė ir dictations gana dažni gaila klaidą - studentai įterpiami "I" raide "c". Kai kurie net sako tokiu būdu žodį. Tačiau, atsižvelgiant į žodžio etimologija yra lengva suprasti, kad yra ne "" ne ten prasideda. Bet kadangi šiuolaikinių rusų kalba giminingų žodžių iš šios yra leksikos vienetas, tai nėra akivaizdu.

Beje, patiekalai - tai daugiskaitos forma. Bet tai lengva atspėti, kad tai, kaip šis žodis vartojamas dažniau. Galų gale, "desertas", - tai tik vienas skanus patiekalas, o kas šventė be išlaidų daug pasirinkimo patiekalų? Net gerai nustatyto termino "patiekalai ant stalo", - daugiskaita - sako, kad šventės buvo atliekami į didelį kelią.

Istorija termino

Manoma, kad šis žodis yra kilęs iš veiksmažodžio "yasti" - valgyti, kuris buvo paverstas modernus "yra". Kai kuriose slavų kalbų vis dar išsaugojęs leksikos elementus, susijusius su sąvoka "patiekalų", ir, kaip taisyklė, jie visi kažkaip susiję su procesų maisto.

Tačiau, nepaisant fizinio problema prisotinimo valgio procesą turėtų atnešti tam tikrą malonumą nuo skonio kokybės maisto. Ir, ko gero, "patiekalai" - žodis, kuris visiškai atspindi mūsų protėvių požiūris į maistą.

Nuo pagonybės dienų buvo manoma, kad bendra miltai suartina žmones iki taško, kad jie galėtų apsvarstyti kiekvieną kitą šeimą. Svetingumo įstatymai leidžia lankytojams pietauti į namus, suskaičiuoti beveik jokios apsaugos ir pagalbos iš savininkų. Mainais, pats vyras, taip šiltai priimtas, būtų nebedrįsta skauda šeimą. Taigi, kad skirdamas svečiams siūlome su duona ir druska užsakymą - tai tiesiog taikos sutartis tarp jų ir savininkams. Todėl mesti gydo nebuvo priimtas ir iki šiol manoma, nemandagu.

Dabar senieji įstatymai svetingumo praktiškai neveikia, ir nuostabiausi šventės
beveik niekas patenkintas. Maisto gausu ir pagarbus požiūris į ją pamažu dingsta. Maisto nebėra gerovės simbolis, todėl pakeisti seni žodžiai ateiti kitiems, kad atspindėtų naują tvarką.

Modernios kalbos vartojimas

Į mūsų laikų literatūroje žodis beveik nepasitaiko, išskyrus istorinių romanų atmosferos perdavimo ir pasakų, kad suaugusieji vis dar skaitote savo vaikams, o taip pat patarlės ir priežodžiai. "Indai" dabar - tai pasenęs terminas, kuris atėjo pakeisti daugiau neutralius žodžius iš plataus sąrašo anksčiau minėtų sinonimai. Bet kol jis nueina į užmarštį. Pavyzdžiui, šis žodis buvo pasirinkta dėl knygos pavadinimo vertimas prancūzų rašytojas André Gide Nourritures terrestres (1897). Taigi jos oficialus pavadinimas rusų kalba - "valgiai šiam žemė".